Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas
Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas
Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės
Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas
Bešeimininkių gyvūnų populiacijos kontrolė Trakų rajono savivaldybėje
|
Metai |
2021 |
2022 |
2023 |
2024 |
2025 |
|
Sterilizuotų (PSP) gyvūnų skaičius |
147 |
109 |
84 |
60 |
101 |
|
Paimtų (sugautų) ir patalpintų laikinai globai gyvūnų skaičius |
23 |
28 |
14 |
13 |
14 |
Apie PSP programą
Nevaldomai besidauginančios sulaukėjusios, bešeimininkės katės yra itin didelė problema, ypatingai pavasario ir vasaros laikotarpiu, kuomet gyvūnų prieglaudas užplūsta didžiuliai kiekiai gatvėse, kiemuose, miškuose ir kitose įvairiose vietose gimę kačiukai. Situacijai suvaldyti yra vykdoma PSP (pagauk-sterilizuok-paleisk) programa, kurios metu benamės katės yra pagaunamos, jeigu yra sveikos sterilizuojamos, o po 2-3 dienų paleidžiamos ten, kur buvo sugautos. Visoms sterilizuotoms katėms yra nukerpamas kairės ausies galiukas, tam, kad jas būtų nesunku atskirti. Tokio sutartinio ženklo laikosi visos šalys, vykdančios PSP programą.
Kodėl pagautos ir sterilizuotos katės nelieka prieglaudoje? Atsakymas paprastas – laukinės katės nesugeba prisitaikyti gyventi patalpose, todėl narvelyje ar net namuose patiria stresą. Kiemas, iš kurio jos buvo paimtos, ir yra tikroji jų gyvenamoji aplinka, o svarbiausia – čia jos efektyviai kontroliuoja graužikų (kartais platinančių net ir ligas) populiaciją. Net jei laukinės katės gebėtų prisitaikyti prie gyvenimo namuose, namų ieškančių gyvūnų skaičius kur kas didesnis nei juos suteikti pasiryžtančių žmonių.
Gyvūnų augintinių ženklinimas ir registracija
Katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami gyvūnų augintinių registre pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas. Gyvūnų augintinių registro valdytoja – Žemės ūkio ministerija, tvarkytojos – valstybės įmonė Žemės ūkio informavimo ir kaimo verslo centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Registro duomenų teikėjai – gyvūnų augintinių laikytojai ar savininkai, veterinarijos paslaugų teikėjai, asociacijų darbuotojai, kurių veikla susijusi su gyvūnų augintinių priežiūra, apskaita ir veisimu.
Kur kreiptis?
|
Laukiniai gyvūnai: |
|
Laukinių gyvūnų globos centras, +37060572837, lggc@lsmu.lt Radus sužeistą laukinį gyvūną. Taip pat galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. |
|
Aplinkos apsaugos departamentas, bendruoju pagalbos telefonu 112 arba el. paštu: info@aad.am.lt Dėl žiauraus elgesio su laukiniais gyvūnais ar jų kankinimo, partrenktų, užstrigusių ar gatvėje besiblaškančių laukinių gyvūnų, dėl neteisėto laukinių gyvūnų laikymo, naudojimo ar prekybos, bei jų laikymo sąlygų neatitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams. |
|
Naminiai gyvūnai: |
|
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, el. paštu: info@vmvt.lt Tel. Nr. 1879 Dėl netinkamos gyvūnų priežiūros ir laikymo sąlygų neužtikrinimo – veterinarinės pagalbos nesuteikimas, žiaurus elgesys, prastos gyvenamo sąlygos, nelegali gyvūnų veisimo veikla. |
|
Lietuvos policija, bendruoju pagalbos telefonu 112 arba www.e.policija.lt Dėl gyvūnų kankinimo, mušimo, žiauraus elgesio. |
|
Trakų rajono savivaldybės administracija Seniūnija pagal gyvūno laikymo ar buvimo vietą Dėl gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimų (naminių gyvūnų vedžiojimas be pavadėlio, palaidas šuo, vedžiojamo gyvūno ekskrementų nesurinkimas, nepaženklintas gyvūnas ir kt.) Seniūnijų kontaktus rasite čia: https://trakai.lt/struktura-ir-kontaktai/58/seniunijos/d25 |
Rekomendacijos:
Kaip sumažinti perteklinį lojimą?
Šuns lojimas – natūralus jo bendravimo būdas, tačiau nuolatinis ar perteklinis triukšmas gali trikdyti aplinkinių rimtį ir sukelti konfliktines situacijas tarp kaimynų. Šuns lojimą gali sukelti įvairios priežastys – nuo nuobodulio ir teritorijos saugojimo iki dėmesio siekimo, išsiskyrimo, nerimo ar reakcijos į išorinius dirgiklius, pavyzdžiui, garsus ar praeivius. Norint sumažinti tokį elgesį, būtina užtikrinti tiek fizinį, tiek protinį šuns aktyvumą – ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai, dresūros užduotys bei interaktyvūs žaislai padeda nukreipti šuns energiją tinkama linkme.
Svarbu kantriai mokyti šunį komandų, skatinti tylą pagyrimais ar skanėstais, nuosekliai laikytis nustatytų taisyklių. Šeimininkai turėtų pasirūpinti ir tinkama aplinka – užtrauktos užuolaidos ar matinės plėvelės ant langų padeda sumažinti dirgiklių matomumą, o foninis triukšmas, pavyzdžiui, rami muzika, gali suteikti papildomo saugumo jausmo.
Lojimas neturėtų būti skatinamas netyčia – jei jis be priežasties, geriausia į jį nereaguoti, kad šuo nesuprastų, jog toks elgesys atneša dėmesio. Be to, šuniui būtina sukurti saugią, ramią vietą namuose, o palikus jį vieną – palikti žaislų, kurie kvepia šeimininku.
Jei lojimo problema neišsisprendžia, rekomenduojama kreiptis į veterinarijos gydytoją – kartais lojimą gali lemti sveikatos sutrikimai. Taip pat naudinga pasitarti su gyvūnų elgsenos specialistu, kuris padės įvertinti situaciją ir pateiks individualias rekomendacijas.