Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų. Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba, tiksliau, parašytas, naudojantis lotyniško pagrindo abėcėle. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje (tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje), nelegaliai gabenami per sieną ir platinami Lietuvoje, kuri tuo metu buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje.
Knygnešys – žodis, sunkiai išverčiamas į kitas kalbas. Jį galima tik nusakyti ir paaiškinti jo reikšmę. Savitai ir išradingai tą padarė italų kalbininkas Pietro U. Dini savo knygoje „Baltijos žiedas“, knygnešį pavadinęs portalibri ir šalia paaiškinęs: contrabbandieri della Lituanita – pažodžiui išvertus – lietuviškumo kontrabandininkas. Ko gero, toks šio žodžio ir viso reiškinio apibūdinimas yra vienas tiksliausių.
2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena. Šią dieną pagerbiami draudžiamų spaudinių platintojai – knygnešiai. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo gabenamos itin aktyviai. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Imperinės valdžios atstovai, matydami, jog nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą. Tad knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį, o kovo 16-oji – įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena (1846 m.) – skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti.
Jurgis Bielinis buvo ne tik Lietuvos knygnešys, bet ir publicistas, laikraščių „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Jis laikomas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje veikusio draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo tinklo įkūrėju. Ne sykį buvo įkliuvęs caro žandarams, bet vis ištrūkdavo. Savo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“.
Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Rykantų filialas minėjo Knygnešio dieną. Bibliotekininkė Barbara Jocienė kartu su Trakų rajono Rykantų universalaus daugiafunkcio centro darželio auklėtoja Nele Petkevičiene surengė mažiesiems virtualią popietę „Mažieji knygnešiai“ bei apie šią dieną papasakojo darželinukams. Jiems buvo pristatyta V. Platzner knyga „Jurgis Bielinis ir mažieji knygnešiai“. Ši knyga – tai nuotykių kelionė laiko mašina, nukeliančia vaikus į XIX amžių, kai Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos, lietuviškos knygos buvo uždraustos ir jas slapta pradėjo gabenti knygnešiai.
Keliaudami kartu su knygnešiais, vaikai suprato ką veikė knygnešių tinklas, kokiais būdais buvo gabenamos knygos, kaip jos buvo platinamos ir slepiamos. Pagrindiniu veikėju šioje knygoje yra Jurgis Bielinis – knygnešys, sukūręs lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinklą. Darželinukai klausėsi mažųjų knygnešių kelionėje patirtų nuotykių, noriai bendravo, interpretavo iliustracijas, stebėjosi vaikų drąsa keliauti miškais bei jėga, leidusia gabenti su savimi daug sunkių knygų.
Knygnešių dienai paminėti bibliotekoje yra eksponuojama teminė paroda „Knygnešių takais“.
Barbara Jocienė,
Trakų viešosios bibliotekos Rykantų filialo vyr. bibliotekininkė
