Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba, atstovaudama visoms šalies savivaldybėms, vienbalsiai pritarė būtinybei Lietuvos rinkimų sistemoje išlaikyti tiesioginius merų rinkimus ir dabartinį mero kaip renkamo politiko statusą.

Tokį sprendimą LSA valdyba priėmė antradienį, balandžio 20 dieną, reaguodama į Konstitucinio teismo sprendimą, kuriame sakoma, kad nuo 2015 metų Lietuvoje vykstantys tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja šalies Konstitucijai.

„Įvertinę, kad piliečių pasitikėjimas vietos valdžia auga, o už teisę tiesiogiai rinkti merus pasisako dauguma šalies gyventojų, esame įsitikinę, jog dabartinė rinkimų sistema pasiteisino. Ji užtikrina savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą ir mero kaip vietos lyderio, atstovaujančio konkrečios teritorijos gyventojų interesams, vaidmenį,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

LSA valdybos nariai akcentavo ir tai, kad ankstesnė sistema, kai merą rinkdavo savivaldybės tarybos nariai, buvo ypač pažeidžiama dėl nuolatinio politikavimo bei partinių manipuliacijų.

„Iš praktikos galiu teigti, kad panaikinant tiesioginius mero rinkimus būtų skausmingas grįžimas atgal. Trakai – pats geriausias pavyzdys, kur per kadenciją merai keisdavosi net kelis kartus. Politiniai nesutarimai turi savo kainą. Dažna merų ir dominuojančių politinių pažiūrų bei vertybių kaita neužtikrina darbų nuoseklumo, tęstinumo, sukelia nereikalingas darbuotojų rotacijas. Manau, kad meras neturi būti keleto politikų sprendimas. Merą turi rinkti gyventojai, o ne taryba. Tiesiogiai išrinktas meras – svarbi demokratinės šalies dedamoji“, – tvirtino Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė.

Balandžio 30 dieną susirinksianti LSA taryba ketina priimti sprendimą kreiptis į Seimą ragindama inicijuoti tiesioginius merų rinkimus įteisinančias Konstitucijos pataisas. Taip pat ketinama inicijuoti LSA susitikimus su Seimo frakcijų atstovais.

Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Trakų rajono savivaldybės informacija